Gydanti ir ugdanti kūrybos galia

Ar galėtumėte įsivaizduoti savo gyvenimą be meno?

Menas tai kūryba, bendravimas, grožis, poilsis... Pasimėgauti meno teikiamais malonumais galima ne tik keliaujant į Luvrą ar tapus profesionaliu dailininku. Tai, kad meninė raiška gali būti prieinama kiekvienam žmogui tapdama žmogaus „sielos gydytoju“ pastebėjo dailininkas Adrianas Hillas, kai Antrojo pasaulinio karo metu sveikdamas sanatorijoje, kamuojamas nuobodžios ligoninės kasdienybės, vėl pradėjo tapyti. Pastebėjęs teigiamus savo emocinės savijautos pasikeitimus dailininkas apie tai pasipasakojo kitiems ligoniams. Dailininko padedami ligoniai pradėjo tapyti, o jų piešiniuose atsispindėjo karo metu patirti išgyvenimai. Taip buvo atkreiptas dėmesys į meną kaip žmogaus vidinio pasaulio atspindį, o A. Hillas, pats to nežinodamas, tapo pirmuoju „dailės terapeutu“. Jam pradėjus tikslingai dirbti su tuberkulioze sergančiais ligoniais, dailės terapijos sąvoka išpopuliarėjo. Dabar dailės terapija vadinama meno veikla, kai meninės saviraiškos priemonės naudojamos siekiant išreikšti emocinius išgyvenimus ir pažinti savo vidinį pasaulį. Meno terapija skiriasi nuo mums pažįstamos dailės tuo, kad jos metu nesiekiama estetiškai patrauklaus rezultato ir nereikalaujama turėti jokių meninių gebėjimų. Gydanti kūrybinė saviraiška galima ir per muziką, judesį, vaidybą ar tiesiog žaidimą. Gydomasis kūrybos poveikis pasireiškia per galimybę simboliškai išreikšti patirtus sudėtingus išgyvenimus, įkūnyti mūsų fantazijas, dėl to galime tam tikra prasme iš jų išsivaduoti. Apie tą patį matyt galvojo ir garsus šveicarų psichoanalitikas Zigmundas Freudas sakydamas jog „žmogui savo svajonę nupiešti lengviau nei išreikšti žodžiais“.

Taigi, apie jausmus sunku kalbėti bet koks palengvėjimas ateina kai pamatai jog gali juos nupiešti ar išdainuoti t.y. perteikti netiesiogiai, o saugiai „užšifruotus“ mums vieniems suprantama simbolių kalba.

Kodėl svarbu išreikšti tai ką jauti? Turbūt kiekvienas kažkada esame sutikę tylių ir uždarų žmonių, kurie, kas benutiktų savo išgyvenimus yra linkę pasilikti sau. Taip pat kiekvienas galime prisiminti istoriją kai toks tylus ir ramus pilietis vieną dieną staiga paleido į darbą kumščius ar pasiėmęs šautuvą ramiai iššaudė pusę mokyklos arba netikėtai baigė savo gyvenimą savižudybe. Tuomet prasideda nesibaigiantys svarstymai, kodėl taip nutiko ir kas dėl to kaltas? Kaltos, pasirodo yra mūsų emocijos, kurios jei laiku ir tinkamai neišreiškiamos, kaupiasi žmoguje, tarsi audra statinėje, kol vieną dieną spaudimas tampa toks stiprus, kad įvyksta sprogimas, pakenkdamas ir nieko dėtiems aplinkiniams. Na, o jei spaudimas ne toks stiprus, bet ilgai trunkantis, tai tuomet turime chronišką ligonį, metų metus mindantį gydytojų kabinetų slenksčius. Tokie baisūs sprogimai paprastai nenutinka žmonėms mokantiems tinkamai ir laiku nuleisti garą. Jausdami emocinę įtampą jie nedelsdami pasikalba su juos galinčiu suprasti draugu, psichologu, ar kunigu. Jie patys imasi iniciatyvos reguliariai išeidami pasivaikščioti gamtoje, sportuodami arba užsiima mėgstama kūrybine veikla. Tačiau įsivaizduokite vaiką , kuriam nuolat kalama į galvą jog verkti nevyriška, gėda ir pan. Arba štai jums istorija apie žmogų, kuris prarado darbą, jį paliko žmona, o iš sielvarto prasigėręs jis dar netenka savo namų ir žmogiškojo orumo. Kaip atsilaikyti kai iš karto užgriūna keletas bėdų, jautiesi bejėgis, o pagalbos rankos niekas laiku neištiesė? Tuomet patiriami išgyvenimai-baimė, kaltė, liūdesys kaupiasi neišpasakytai greitai. Mokslininkai jau senokai įrodė, kad emocijos tai galinga energija, kuri kaupiasi mumyse, skatindama ją išeikšti ir, jei to nepadarome, pasireiškia pati, mums visai nepageidautinu ligos pavidalu. Emocinė energija gali būti panaudota tiek griaunant tiek kuriant save ir aplinkinį pasaulį.

Kodėl kūryba padeda?

Skatina bendrauti . Tai ką tiesiogiai gali paveikti menas yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais nevilties prislėgtas žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi.

Padeda išsakyti tai kas netelpa žodžiuose. Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Taip atsitinka kai susiduriame su pirminėmis emocijomis. Pirminės emocijos-tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi komunikuoti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Kūdikio verksmas patyrusiai mamai pasako kada jis alkanas, kada jam skauda ar tiesiog jis pasiilgęs bendravimo. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją atkoduoti galime tik pasikliaudami intuicija, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten piešdami mes galime“ kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele komunikacijos su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ji svarbi ir vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.

Atspindi emocines būsenas. Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti skirtingas žmogaus emocines būsenas, bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus.Todėl norintis išsiverkti arba emocijų perteklių jaučiantis žmogus greičiausiai pasirinks šlapius tekančius dažus pvz.akvarelę, atsargus, jautrus ir pažeidžiamas-pasiims pastelines kreideles, racionalus ir nemėgstantis pasiduoti jausmams norės pieštukų. Molis gali padėti žmogui išreikšti su jo kūnu susijusius gėdos, kaltės, baimės jausmus. Žinoma, ne viskas priklauso nuo dailės priemonių. Svarbi ir paties kūrėjo gyvenimo patirtis, bendravimas su dailės terapeutu bei kitos aplinkybės.

Pasako daugiau nei žodžiai. Spalvos ir formos mums padeda simboliškai pavaizduoti tai ką jaučiame. Friedrichas Schellingas, vokiečių filosofas, pastebėjo kad geometrinės formos išreiškia ir kartu įtakoja mūsų emocijas. Tiesios linijos gali simbolizuoti griežtumą, tvirtumą, o vingiuotos lakstumą, švelnumą, jausmingumą. Panašiai iššifruojamos ir geometrinės formos. Apskritimas padeda pavaizduoti švelnius jausmus, pilnatvės, tobulo buvimo išgyvenimus. Kvadratas padeda išreikšti dvasinę pusiausvyrą, bandą, tvirtą apsisprendimą. Trikampis gali simbolizuoti mūsų ryžtą, veiklumą, iniciatyvą... Spalvos dar labiau nei formos yra susiję su mūsų emocijomis. Raudona spalva išreiškia mūsų aktyvumą, visuomet stimuliuoja, atgaivina jausmus, įkvepia pasitikėjimo savimi, oranžinė skatina optimizmą, gyvenimo džiaugsmą, geltona taip pat leidžia išreikšti džiaugsmingus išgyvenimus, padeda įveikti depresiją, mėlyna ramina, skatina atsipalaiduoti nuo emocinės įtampos, žalia padeda atsigauti po patirto streso....Tačiau per didelis tam tikros spalvos kiekis gali rodyti emocinės pusiausvyros praradimą pvz.raudonos spalvos perteklius gali iššaukti dirglumą, pykčio protrūkį, mėlyna-melancholiją ir liūdesį, juoda- baimę ir neviltį... Pakeisdami mus erzinančias piešinio detales ar spalvas į labiau priimtinas, galime išsivaduoti ir nuo nepageidaujamų jausmų, būsenų.

Padeda patirti katarsį. Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis, ir dėl to kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma. Kūryba nereikalauja žodžių, todėl mes galime išvengti „sąmonės cenzūros“ kuri neretai mums šnabžda „taip neturėtum jaustis...apie tai niekam neprasitark, nes tada būsi silpnas, pažeidžiamas..“

Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus. Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams kaip antai „tu turi nusiraminti“ „ viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai pakeisti-perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo pvz. Suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir, tuomet įvyksta mažytis stebūklas-mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai.

Padeda geriau save pažinti. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo piešinius ir padedamas prityrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti

Visuomet padeda. Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.

Taigi, kūryba gali būti tikra mūsų sielos gydytoja. Įvairios kūrybinės priemonės mums padeda išreikšti savo jausmus ir giliau pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Na, o jei tai ką jame išvydome mums labiau primena nesutvarkytą močiutės sandėliuką, tuomet tos pačios kūrybinės priemonės gali padėti mumyse tvyrantį jausmų chaosą susitvarkyti.

Norintys praktiškai patirti kūrybinio proceso poveikį galite pabandyti atlikti čia pateiktą užduotį: pasiimkite baltą popieriaus lapą, tušinuką, spalvotų pieštukų ar flomasterių/ mažiausiai 24 spalvų/. Pasirūpinkite, kad jums niekas netrukdytų. Piešimui reikės 30-60min. Pasiimkite šratinuką, popierių užsimerkite ir pradėkite popieriuje ranka vedžioti linijas. Įsivaizduokite, kad tai ne jūsų, o draugo ranka, kurios negalite kontroliuoti, tik stebėti. Nesistenkite savęs analizuoti. Ramiai ir laisvai kvėpuokite, pieškite lėtai, stebėkite kokias linijas nori kartoti jūsų ranka. Pieškite iki 2 min. Galite užsistatyti laikrodį arba tiesiog patys pajusite, kada gana. Atsimerkite ir priveskite nebaigtą liniją prie artimiausios, kad jūsų piešinys būtų be pradžios ir be pabaigos. Raizgalynė, kurią matote yra fraktalas. Dabar jums belieka ją nuspalvinti. Vėl užsimerkite ir iš pieštukų krūvos išsitraukite vieną spalvą. Atsimerkite ir nuspalvinkite 1-5 fraktalo langelius, priklausomai nuo to ar spalva jums maloni. Dėkite pieštuką atgal ir užsimerkę traukite sekantį. Viską pakartokite. Jei ištraukėte tą pačią spalvą, nuspalvinkite bent 1 langelį, tačiau nespalvinkite ta pačia spalva greta esančių langelių. Tęskite, kol nuspalvinsite visus langelius. Atkreipkite dėmesį kaip pakito jūsų savijauta, kokios mintys ateina stebint savo fraktalą. Tai jūsų dabartinės savijautos atspindys. Nenusiminkite, jei jis jums nepatinka, juk ir žvelgdami į veidrodį ne kasdien liekame patenkinti savimi. Jei fraktalas jums patinka, jo linijos minkštos, be aštrių kampų, spalvos šviesios, jums gera žiūrėti į piešinį, pasidžiaukite, kad jūsų jausmų pasaulyje šiandien vyrauja taika ir harmonija. Jei piešinys jus erzina, paklauskite savęs kas būtent jums nepatinka-aštrios linijos, dydis ir forma, tam tikri spalvų deriniai? Pakeiskite tai kas jums nepatinka piešdami kitą fraktalą. Šį kartą darykite tai sąmoningai, atsimerkę. Na, o tiems, kurie tikėjosi „ kažko žymiai daugiau“ palinkėsiu kantrybės, nes dideli pokyčiai dažniausiai ateina palengva ir tik su sąlyga, kad kantriai ir atkalkliai jų siekėte.

Susisiekite

Adresas

Radio City (Žemaičių g. 31-205)
44175 Kaunas

Kontaktai

+370 615 210 22
ausra@kurybosterapija.lt